Alfredas Dučinskas
Alfredas Dučinskas gimė 1908 metų lapkričio 15 d. Žiemgalos krašte Preikštenių kaime valstiečių šeimoje. Tėvai augino savo vaikus, skiepydami svarbiausias gyvenimo tiesas: meilę gimtajai žemei, darbui, mokslui ir žmogaus laisvei. Alfredas šeimoje buvo jauniausias. Tėvai noriai jį leido, mokslus. 1927 m. jis baigė Biržų, toliau mokėsi Dotnuvos ž. u. Akademijoje, kurią užbaigęs 1933 m. įgijo agronomo specialybę.
Pradžioje dirbo agronomu, vėliau vyr. agronomu Šeduvoje, Biržuose. Dalyvavo visuomeninėje veikloje - vadovavo jaunųjų ūkininkų rateliams, o Nepriklausomoje Lietuvoje žmonių patriotizmas atvedė Alfredą į Šaulių sąjungos rėmėjų gretas. 1948 m. spalio mėn. 1 d. A. Dučinskas pradėjo mokslininko kelią Baisogaloje, Lietuvos Gyvulininkystės tyrimo stotyje, vėliau - Lietuvos Gyvulininkystės institute (šiandien Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas). Tapo moksliniu bendradarbiu, tyrusiu tinkamiausių pašarų racionus galvijams.
Svarbiausi jo atlikti darbai yra apie tinkamiausius kukurūzų ir pupų santykius auginimui ir silosavimui, apie apvytintų daugiamečių žolių konservavimą. Alfredas Dučinskas nebuvo kabinetinis mokslininkas. Jo darbo stalas buvo kukurūzų, pupų, pašarinių žolių laukai. Buvo parašyta disertacija tema ..Silosinių kultūrų parinkimas vidutinio sunkumo dirvožemiuose Lietuvoje". Disertaciją apgynė ir jam buvo suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis 1968 m. Iki to buvo parašyta apie 70 mokslinių ir virš 500 rekomendacinių, populiarinančių pašarų gamybą straipsnių į įvairius leidinius. Mokslininko darbą Alfredas Dučinskas dirbo 32 metus.
Šis žmogus buvo neišsenkančios energijos, įvairių sumanymų, sveiko entuziazmo ir polėkio. Vyresnieji baisogališkiai prisimena neaukšto ūgio, judrų, visada geros nuotaikos žmogų, po darbo institute skubantį į parką žaisti lauko teniso. Jis buvo to žaidimo pradininkas Baisogaloje, todėl ieškojo ir ragino jaunimą žaisti šį gražų žaidimą. Mokė žaisti savo sūnų Alfredą, anūkus, giminaičius ir pažįstamus. A. Dučinskas šį žaidimą pamėgo dar besimokydamas Dotnuvos ž. a. Akademijoje. O, atvykęs į Baisogalą, ėmė rūpintis lauko teniso aikštelės atkūrimu Komaro dvaro parke. Jo dėka aikštelė tapo baisogališkių ir svečių lauko teniso treniruočių bei varžybų vieta. Dučinskas šią sporto šaką buvo gerai įvaldęs, todėl dalyvaudavo rajoniniuose ir respublikiniuose lauko teniso turnyruose. Būdamas garbaus amžiaus, dalyvavo Lietuvos veteranų lauko teniso pirmenybėse: 1965 m. pirmenybėse poroje su kauniečiu Jonikaičiu tapo čempionais, o 1968 metais. poroje su sūnumi Alfredu ,,Nemuno" sporto draugijos dvejetų rungtyje laimėjo bronzos medalius. Labai didžiavosi tapęs gimtojo miesto Biržų čempionu. Respublikinėse Lietuvos veteranų lauko teniso varžybose dalyvavo 18 kartų.
Buvo gerbiamas - ne kartą, kaip vyriausias varžybų dalyvis kėlė pirmenybių atidarymo vėliavą. Rungtyniauti respublikinėse varžybose baigė būdamas 75 metų.
Alfredo Dučinsko skleista meilė lauko tenisui atrado atgarsį baisogališkių protuose ir širdyse. Daugėja žmonių, žaidžiančių šį žaidimą. Pradėti organizuoti rajoniniai, respublikiniai bei tarptautiniai lauko teniso turnyrai Baisogaloje. Šiandien atidarytas antrasis renovuotas lauko teniso aikštynas, atitinkantis Europos sąjungos standartus. Nuo 2007 metų Baisogaloje vykstantiems turnyrams buvo suteiktas Alfredo Dučinsko vardas.
A. Dučinsko gyvenimas turi būti sektinu pavyzdžiu mūsų jaunimui. Jis, gyvenęs mūsų tarpe, skleidė tas gyvenimo vertybes, kurios yra žmogui pamatinės - meilę darbui, žmogui, Lietuvai. Pats buvo sąžiningas, atsakingas, darbštus, dvasiškai turtingas, mėgęs bendrauti, skleidęs gerą nuotaiką ir šilumą. Su žmona Klementina užaugino tris atžalas: sūnų Alfredą, dukras Žydrę ir Audronę. Jie visi baigė aukštuosius mokslus, dirbo arba dirba Lietuvoje. A. Dučinskas per savo ilgą gyvenimą nesusikrovė turtų, nes suprato, kad svarbiausias turtas yra žmogus. Todėl rūpinosi savo, artimųjų ir pažįstamų kūno ir dvasios sveikata... Šiandien ji prisimename kaip buvusį žemės ūkio mokslininką, sportininką - lauko teniso pradininką Baisogaloje, kaip dorą Lietuvos pilietį.