Vytautas Petras Bložė

Žymus Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas Vytautas Petras Bložė gimė 1930 metų vasario 9 dieną Baisogaloje. Tai ypatingo likimo žmogus, vėliau negu jo kartos poetai atėjęs į literatūrą, sunkiai joje skynėsi kelią. Jo kūryba ilgą laiką buvo dvilypė: vieša, galinti išbūti reglamentuotoje tikrovėje, ir slapta, saugoma. Pats su savimi V.P. Bložė sutampa nuo eilėraščių knygos „Žemės gėlės". Nuo jos prasideda lietuvių poezijai labai svarbus V.P. Bložės poezijos sąskambiai su M. Martinaičio ir S. Gedos kūryba. V.P. Bložė yra poezijos reformatorius, daug kuo (paradoksu, ironija) atnaujinęs lietuvių poeziją, tebedarantis įtaką dabartiniams lietuvių poetams.

Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu (išspausdinti knygoje „Sename dvarely" (1994), atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose Septyni šienpjoviai". Nesudegantys miestai" ryškus posūkis į avangardizmą. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė.

Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam..." montažo principu jungiami perkurti mitų ir folkloro motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai", poemoje „Ruduo" praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai" pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Jo eilėraščių išversta į rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų, anglų ir kt. kalbas.

Parašė dainų tekstų. V. P. Bložės plunksnai priklauso šie eilėraščių rinkiniai: Is tylinčios žemės (1966), Žemės gėlės (1971), Poezija (1974), Dainos (1976), Polifonijos (1981),Sena laužavietė (1982), Žmonės (1984), Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam ir kiti nežinomi rankraščiai, rasti senų griūvančių namų pastogėje (1986), Noktiurnai (1990), Sename dvarely (1994), Ruduo (1996). Visai ne apie tai (1998), Tuštuma (2001), Prieš išskrendant man ir tau (2003), Tu palikai mane užmigusi (2007), Poezija (2007). V. P. Blože žinomas kaip puikus vertėjas. Jis išvertė V. Šekspyro, F. Šilerio, M. Lermontovo, A. Pumpuro, H. Heinės, L. Ukrainkos, N. Nekrasovo, N. Hikmeto, K. Kavafio kūrinių. Už nuopelnus šalies kultūrai V. P. Bložei 1991 m. paskirta Lietuvos nacionalinė premija, 2000 m. jis apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu.