Pranas Meilus

Gimė 1933 m. rugsėjo mėn. 03 d. Rokiškio raj. Piepalių kaime, ūkininkų šeimoje, kurioje dar augo du broliai ir sesuo. Mokėsi Piepalių, Varaščynos, Miegonių pradinėse mokyklose. 1953 m. baigė Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Lietuvos veterinarijos Akademiją Kaune, kurią baigė 1958 m. taip vadinamu raudonu diplomu. Pranui Meilui buvo suteikta zootechniko kvalifikacija. Dirbo Veterinarijos Akademijos mokomajame ūkyje, Kretingos rajono žemės ūkio inspekcijoje vyriausiu zootechniku. 1960 metais atvyko su šeima į Baisogalą ir įstojo į aspirantūrą LGVMTI. Per trejus metus parašė ir apgynė disertaciją tema „Neorganinių azotinių junginių ir medžiagų apykaita melžiamų karvių didžiajame prieskrandyje".

Paskutinį dešimtmetį Instituto eksperimentiniame ūkyje bene kas metai keitėsi direktoriai ir vis nebuvo tvarkos. Todėl, Pranas Meilus, jaunas perspektyvus mokslininkas, jau ragavęs praktiko duonos 1964 m. paskiriamas Eksperimentinio ūkio direktoriumi ir ilgam - net trisdešimčiai metų. 1966 metais buvo gerinama galvijų banda ir atvežtos juodmargės telyčios. Reikėjo plėsti ganyklas, performuoti ūkio turimų žemių paskirtį. Priimamas sprendimas plėsti Eksperimentinį ūkį, todėl prijungiamas „Švyturio" kolūkis, kurio sudėtyje buvo Diauderių, Kubiliūnų ir Dvarelių kaimai. Už gerus gamybinius pasiekimus 1981 m. įteikiamas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinas ir prijungiami dar du kolūkiai Naujas gyvenimas" su Bučiūnais ir Bagdonais bei Darbo didvyris" su Juodupiais, Pliuškiais, Kemėrais ir Augmėnais. Eksperimentinio ūkio valdos 7.000 ha žemės. Dirbamos daugiau nei 5 tūkstančiai hektarų. Kad gerėtų gamybiniai rodikliai, reikėjo ir daug darbščių žmonių. Direktorius Pranas Meilus didelį dėmesį skiria gyvenamųjų namų statybai, gyventojų buitinių sąlygų gerinimui. Suformuojama daugiau nei šimto žmonių statybininkų brigada, kurioje ne tik savi mūrininkai, stogdengiai, bet ir santechnikai, elektrikai, apdailos meistrai. Statyboms įsisavinama virš milijono rublių. Tiesiamos gatvės, šaligatviai, pastatoma katilinė, kuri aptarnauja visą miestelį, pradeda veikti savitarnos skalbykla, savo produkcija pradeda džiuginti Eksperimentinio ūkio šiltnamiai, daug dėmesio skiriama stiprinant kultūros namų meno mėgėjų kolektyvų veiklą. Atėjo ir įvertinimas: kaimo gyvenviečių tarpe TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Baisogalos gyvenvietei pripažinta II-ji vieta. Kaip Pranas Meilus sakė: ir pasipylė laiškai ir skambučiai iš visų sąjungos kampelių su pageidavimais gyventi ir dirbti Baisogaloje, tačiau nei į vieną laišką nebuvo atsakyta.

Didžiausias Prano Meilaus džiaugsmas ir tuo pačiu skausmas - Baisogalos baseinas. Džiaugsmas, kad baseinas buvo atidarytas, nors nuo pirmojo dokumento pasirašymo dienos iki baseino atidarymo praėjo dešimt metų. Skausmas, kad šiandien jo, kaip baseino, nebėra. Pranas Meilus sako: Gaila, kad kažkada gimusi ir įgyvendinta svajonė sužlugo man tai vienas skaudžiausių įvykių. Prasidėjus Atgimimo laikotarpiui Pranas Meilus viešai nedeklaravo savo pažiūrų, tačiau niekam ir netrukdė: skyrė autobusą vykstantiems budėti prie Parlamento Sausio 13-ąją ir kitomis kruvinojo Sausio dienomis. Iškilmingai palydėjo savo dirbančiuosius į Baltijos kelią ir pats stovėjo daugiatūkstantinėje minioje. 1994 m. Pranas Meilus išeina į užtarnautą poilsį ir visa širdimi atsiduoda savo pomėgiams- dainuoja, šoka ir virkdo armonika folkloriniame ansamblyje „Dainoriai" ir beveik jau dešimt metų vadovauja Baisogalos medžiotojų būreliui. Džiaugiamės, kad Pranas Meilus yra aktyvus mūsų bendruomenės narys, kad jam ne tas pats kuo ir kaip gyvena mūsų bendruomenės žmonės, žmonės su kuriais, šalia kurių jau keturiasdešimt septynerius metus lėmė likimas būti kartu. Apdovanojimai: TSRS Valstybinė premija; Lenino ordinas, du Darbo Raudonosios vėliavos ordinai.