Elena Šveistienė

Elena Valiušytė Šveistienė gimė 1924 m. Paliečių kaime prie Palos upelio. Mokėsi Šiaulių mergaičių, bei Linkuvos gimnazijose. 1947 m. Elena Valiušytė- Šveistienė baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo agronomo kvalifikaciją. tačiau, trūkstant specialistų, buvo paskirta dirbti žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės valdyboje zootechnike. Po ketverių metų gilino žinias Gyvulininkystės ir veterinarijos instituto aspirantūroje. Nuo 1953 m. pradėjo dirbti Gyvulininkystės instituto Smulkiosios gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriuje, nuo 1956 m. Avininkystės ir kailinės žvėrininkystės skyriuje, vyresniojo mokslinio bendradarbio pareigose. Parašyta daugybė mokslinių straipsnių. 1961 m. parengta ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje apginta daktaro disertacija „Antros kartos mišrūnų, gautų kryžminant pirmos kartos mišrūnes avis (prekosasX šiurkščiavilnė) su Lietuvos juodgalvių ir prekosų veislės avinais, ūkinių- biologinių savybių palyginimas ir įvertinimas". Elena Šveistienė sako: Buvo kardinaliai pakeista Lietuvos avininkystė iš šiurkščiavilnės ji tapo pusiau plonavilne aukštos kokybės mėsine avininkyste. Tai ne mano vienos nuopelnas, bet viso Avininkystės skyriaus kolektyvo, o taip pat ir respublikos Veislininkystės stočių specialistų darbo vaisius." 1976 m. už darbą Lietuvos juodgalvių veislės avių bandos sudarymas Šeduvos eksperimentiniame ūkyje" Elenai Šveistienei kartu su kitais bendradarbiais paskirta

Romano Žebenkos premija. Vaisingai mokslinį darbą Gyvulininkystės institute Elena Šveistienė dirbo iki 1988 m., iki išėjimo į pensiją. 1988 m. Elena Šveistienė aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą: dalyvavo mitinguose, organizavo Baisogaloje Sąjūdžio grupę, rūpinosi gamtosauginiais reikalais. Didžiulį darbą Elena Šveistienė nuveikė atstatant Baisogaloje Nepriklausomybės paminklą. Baisogaliečiai Sausio 13-ąją budėję prie Parlamento parsivežė kareivėlį pabėgusį iš Sovietinės armijos. Elena Šveistienė buvo viena iš tų žmonių, kuri rūpinosi jo paslėpimu ir likimu. Elena Šveistienė visada domėjosi Baisogalos miestelio praeitimi, žmonių likimais, politiniais įvykiais ir ekonominiais pokyčiais. 2000 m. Elena Šveistienė parengė spaudai ir išleido knygą Baisogalos valsčiaus kaimai, dvarai ir gyventojai". Elena Šveistienė sako:

„Jei paklaustumėte, koks buvo įdomiausias ir prasmingiausias mano gyvenimo laikotarpis, nedvejodama atsakyčiau - Sąjūdžio laikotarpis, kada visi kopėme į Biliūno pasakoje pavaizduotą Laimės žiburio kalną. Tada visi buvome draugiški, vieningi, laimingi, visi siekėme vieno tikslo - Laisvės ir Nepriklausomybės. Ir stebuklas įvyko. Su Sąjūdžio nuotaika ir viltimi."