Vladas Žeromskis

Vladas Žeromskis gimė 1906 metų rugsėjo 29 dieną Radviliškio rajone, Valatkonių kaime, ūkininkų šeimoje. Buvo šešioliktas vaikas. Tėvas Baltramiejus buvo miręs prieš mėnesį. Vladas augo labai sunkiai, skurdžiai. Baigė Palonų pradžios mokyklos keturis skyrius ir žemės ūkio klase prie tos pačios mokyklos. Po to V Žeromskis dirbo savo ūkyje, kurį sudarė 13 ha. Vladas Žeromskis dalyvavo Palonų žemės ūkio darbininkų profsąjungos veikloje, ėjo sekretoriaus pareigas. Priklausė šaulių organizacijai ir Valatkonių gaisrininkų draugijai. Vaidino Palonų pradžios mokykloje organizuojamuose rateliuose. Tiek poezija, tiek muzika buvo užpildžiusi visą jo gyvenimą. Eilėraščius pradėjo rašyti ankstyvoje jaunystėje. Yra išlikęs 1928 metais parašytų eilėraščių sąsiuvinis. Ankstyvosiose eilėse ypač ryški J. Janonio ir Maironio įtaka. V. Žeromskis yra parašęs apie 400 eilėraščių. Dalis jų skelbta rajono spaudoje. 1945 metų gegužės 17 dieną V. Žeromskis buvo išgabentas į Tolimuosius Rytus. Vežė dvylika tūkstančių kilometrų beveik iki Japonų jūros, į Tumnino lagerį Chabarovsko krašte. Ten kaliniai tvarkė ir remontavo geležinkelį tarp Komsomolsko prie Amūro ir Sovietskaja Gavanes. Kalėdamas lageryje, V Žeromskis padarė du smuikus ir gitarą. Nebuvo visų reikiamų medžiagų, todėl jų rinkos šiukšlynuose. Darbo įrankiai - paprastas peiliukas ir drožtukas. Tačiau šie instrumentai grojo! Į namus V Žeromskis grįžo 1946 metų lapkričio 5 dieną. Išsekęs, išbadėjęs, ištinęs. Palengva atsigavo, susitvarkė dokumentus. 1947 1949 metais jis dirbo Radviliškio apskrities žemės ūkio kooperacijos sąjungoje : Palonų žemės ūkio kooperacijos draugijoje vyr. buhalteriu, po to Baisogalos MTS. 1952 1957 metais V. Žeromskis dirbo agronomu Paryžiaus komunos kolūkyje (Pakalniškių k.. Radviliškio r.). 1953 metais, kai ėmė veikti Joniškėlio žemės ūkio technikumo neakivaizdinis skyrius, V. Žeromskis čia įstojo, studijavo iki 1957 metų ir įgijo jaunesniojo agronomo kvalifikaciją. Nuo 1957 metų V. Žeromskis dirbo Švyturio“ kolūkio (Radviliškio r.) pirmininku. Kolūkį sudarė dvi brigados - Kubiliūnų ir Biliūnų. Kolūkis palengva atsigavo. 1965 metais kolūkį prijungus prie Baisogalos eksperimentinio ūkio, V Žeromskis dirbo Kubiliūnų skyriaus vedėju, vėliau skyriaus vedėjo pavaduotoju. I pensiją išėjo 1968 metais. Dirbo įvairų visuomeninį darbą buvo Baisogalos apylinkės nuolatinės žemės ūkio, gamtos apsaugos ir paruošų komisijos pirmininkas. Dalyvavo įvairių draugijų - Raudonojo kryžiaus, Vartotojų kooperatyvo ir kitų - veikloje, buvo rajono laikraščio neetatinis korespondentas, rajono literatų būrelio narys, visuomeninės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos inspektorius. Aktualiomis žemės ūkio ir kaimo kultūrinio gyvenimo temomis rašė į rajono ir Respublikos spaudą. V. Kopos slapyvardžiu savo prozos ir poezijos kūrinius skelbė spaudoje, eilėraščius skaitė Poezijos pavasario" šventėse Baisogaloje ir Pašušvyje. Visą gyvenimą V. Žeromskis aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime. Jis subūrė „Švyturio“ kolūkio kaimo kapela, chorą, jaunimas rengė vaidinimus. Ilgą laiką V. Žeromskis grojo smuiku Baisogalos kultūros namų kaimo kapeloje Žvanguli, buvo Baisogalos etnografinio ansamblio „Dainoriai" dalyvis. Su abiem kolektyvais dalyvavo rajono dainų šventėse, folkloro festivalyje „Baltica“ Vilniuje. Apdovanotas daugeliu padėkos, garbės raštų ir diplomų, 1985 ir 1987 metais-tarptautinės saviveiklos ir meninės kūrybos apžiūros medaliais, 1989 metais - LTSR meno saviveiklos žymūno ženkleliu. Pirmą smuiką V. Žeromskis pasidarė būdamas šešiolikos metų. Grojo vakarėliuose, gegužinėse. Išėjęs į pensija darė smuikus, kankles, basetles, pūslines. Pats visą gyvenimą grojo savo pasidarytais smuikais. Vladas Žeromskis mirė 1993 02 06. Palaidotas senosiose Baisogalos kapinėse. Vlado Žeromskio palikimas sodrus ir spalvingas, įkvepiantis etninės kultūros puoselėtojus. Baisogalos kultūros namai 2000 metais organizuoja baisogaliečių kūrybos dieną. Nuo 2003 metų tokios dienos organizuojamos kasmet: pristatomos baisogaliečių parašytos knygos, rengiamos parodos, organizuojami muzikiniai kūrybos vakarai. Ir visuose baisogaliečių kūrėjų susitikimuose leitmotyvu skamba mūsų krašto šviesuolio, etninio palikimo rinkėjo ir propaguotojo, liaudies instrumentų meistro, muzikanto ir poeto Vlado Žeromskio žodžiai.