Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia

Baisogalos parapija per ilgus savo gyvasties metus jau yra turėjusi ne vieną bažnyčią. Pirmoji Baisogalos bažnyčia, kaip ir daug kur senoje Lietuvoje, bus buvus medinė. Kieno ir kada ji buvo statyta, į tai nelengva atsakyti. rodo ją Baisogaloje stovint, pirmos bažnyčios pastatymą priskiria karaliui Žygimantui I. Tą bažnyčią jis, būk, pastatęs čia 1539 metais Švč. Trejybės garbei ir savo patrono Sigismundo (Žygimanto) atminimui.

Žemės Baisogalos parapijai užrašytos 1539 metų gegužės mėnesio pirmomis dienomis, o jos žemės teperduotos jai vos vėlyvą tų metų rudenį, būtent, lapkričio 24 dieną. Taigi žiemą per vieną mėnesį laiko niekas tos bažnyčios negalėjo pastatyti ir dėl to jos pastatymo data turėjo būti kita, vėlyvesnė. Jei ir karalius statė Baisogalos bažnyčią, tai ji turėjo būti pastatyta arba anksčiau, arba vėliau, po parapijos įkūrimo. Geriausiu atveju, tais 1539 metais klebonas tik tegalėjo susikalti ant greitųjų kokią laikiną pamaldoms stoginėlę. Pirmosios Baisogalos bažnyčios, nė jos įrengimų aprašymo neturime. Galima tik spėti, kad ji bus buvusi panaši savo planu ir vidaus apstatymu į savo įpėdines, ypač artimesniąją. Toji bažnyčia tarnavo parapijai nepilną 100 metų. Kad ir medžio bažnyčiai tas amžius, atrodo, turėjo būti kiek ilgesnis. Jeigu jos pabaiga atėjo natūraliu būdu, dėl susenimo, tai reiktų tos bažnyčios pastatymą nukelti į žymiai ankstesnį laiką už parapijos įkūrimo datą. Taigi labai panašu, kad ji, parapijai kuriantis, jau galėjo būti Baisogaloje ir 1539 metais tegalėjo būti tik praplėsta, parapijai pritaikyta, padidinta.

Antroji Baisogalos bažnyčia pašvęsta 1637 metais. Žemaičių vyskupo Kazimiero Pociaus vizito protokolas iš 1677 metų tą bažnyčią taip apibūdina: „Švč. Trejybės vardo bažnyčia, medinė kryžiaus pavidalo, nekonsekruota, durimis į vakarus, altoriumi į rytus stovinti, Didžiai kilnaus Radvilo, D. L. K. Prokanclerio, 1637 metais statyta lėšomis Baisogalos tenutos ir jis nuo savęs pridėjo tūkstantį fliorėnų.“

Viešpaties 1676 metais Kilnaus ir Garbingo Pono Adomo Petravičiaus, Žemaičių kanauninko, o Baisogalos klebono rūpesčiu, sumanumu ir lėšomis iš lauko bažnyčios sienos apmuštos lentomis. Taipgi Baisogalos tenutos lėšomis 1666 metais uždėtas naujas eglinių skindelių stogas. Bokštas virš bažnyčios 1675 metais iš naujo raudona spalva perdažytas, lygiu būdu didesnysis bokštas virš prieangio iš 1677 metų, kuriame kabo varpai, baltas, dar nedažytas – abu padaryti Kilnaus Žemaičių Kanauninko lėšomis. Geležinių kryžių ant bažnyčios visuose keturiuose stogo kampuose ir ant vidurinio bokšto – penki. Priebažnytinis portikas uždaromas ąžuolinėmis ant dvigubų geležinių vyrių ištisai apskardintomis durimis. Didysis bažnyčios įėjimas uždaromas ąžuolinėmis, ant geležinių vyrių, skarda aptrauktomis durimis geležine išorine spyna. Grindys išklotos prie durų – plytomis, o po suolais lentomis. Visos lubos lentinės. Zakristija, iš kairės pusės ąžuolinėmis ant geležinių vyrių pakabintomis durimis uždaroma, turi vieną seną langą, geležinėmis grotelėmis nuo lauko apsaugotą. Zakristijoje stovi didelė spinta paramentams dėti ir sidabro daiktams saugoti, vidinė spyna užrakinama. Kitos bažnyčios durys į zakristiją iš kairės pusės eglinės ant geležinių vyrių. Stiklinių gerų sveikų langų turi: didesnių 14, mažesnių koplyčiose pačioje palubėje 6 ir bokšte du langus.

Prakilnaus Petravičiaus lėšomis: viduryje bažnyčios Kryžius, o šonuose Švč. Marijos ir Šv. Jono statulos, Sakykla iš kairės pusės, staliaus darbo, išdažyta spalvomis gerbiamo kanauninko rūpesčiu. Suolų viduryje bažnyčios 18, suolų abiejuose didžiojo altoriaus pasieniuose 2. Klausyklų 2. Virš didžiųjų durų – muzikai viškos, išdažytomis tekintomis grotelėmis, ant viškų vargonai, paprasčiau – pozityvas 8 balsų, gerbiamo kanauninko rūpesčiu ir jo lėšomis įtaisytas. Didysis altorius baltai – tamsiai raudonai išdažytas. Paveikslas: Dievas Tėvas ir Sūnus ir Šventoji Dvasia vainikuoja Švč. Mariją.

Pagal 1721 metų vyskupo Aleksandro Horain vizito protokolą tuo laiku šioje bažnyčioje jau buvo 7 altoriai: Šv. Pranciškaus Ksavero su Šv. Jurgiu viršuje; Šv. Antano altorius. Dešinėje koplyčioje Šv. Kazimiero altorius su Kristaus Prikryžiuotojo paveikslu viršuje, o kairėje koplyčioje Šv. Stanislavo, vyskupo, su Šv. Mykolo paveikslu viršuje.

Šita bažnyčia stovėjo Baisogaloje iki 1774 metų liepos 8 dienos, kada ji dėl nežinomos priežasties, maža ką iš jos išgelbėjus, sudegė. Su ja sudegė ir klebonijos.

Kanauninkas Antanas Garnickas, tuometinis Baisogalos klebonas, atžymėjęs knygose bažnyčios sudegimą, kad ir sugelta širdimi, tuojau šoko kalti laikiną pamaldoms pašiūrę. Ją pastatė lentinę tarp sudegusios bažnyčios fundamentų, kad paskui aplink ją būtų galima statyti naujos bažnyčios sienas. 1781 metų birželio 17 dienos parapijos perėmimo aktas apie ją taip rašo: „Sienos išvarytos iki karnyzų ir ant pusės bažnyčios pastatyta sparai. Tarp tų sienų stovi šopa, šiaudais dengta, šventoms Mišioms ir kitoms pamaldoms laikyti."

Tos pašiūrės būtų buvę galima nedėti Baisogalos bažnyčios sąrašan, bet kadangi ji ilgai, net 8 metus, tarnavo parapijai, tai ir jai reikia duoti savo vietą jų tarpe. Toji bažnyčia-pašiūrė nugriauta 1782 metais. Nors gal ir netrukus pradėta judinti naujos bažnyčios statymo reikalas, bet jis taip greitai nėjo. Viena, jau pats stoginės padarymas užėmė kiek laiko ir davė nemaža darbo, o antra, reikėjo rimčiau pasiruošti pačiai bažnyčios statybai: paprojektuoti, medžiagos apsižvalgyti ir reikiamų lėšų sukaupti. Dėl to pati bažnyčios statyba bus prasidėjusi tik ar ne 1780 metų pavasarį. Paspaudus kiek sparčiau, iki žiemos šalčių išvarytos sienos ir net sparų dalis pastatyta. Bet rimtai sušlubavo klebono Garnicko sveikata. Kitais metais atėjusi mirtis pakirto jo gyvybę ir neleido jam bažnyčios statybą užbaigti. Parapiją perėmė naujas klebonas. Tačiau bažnyčios statybą ir jos vidaus įrengimą jis teužbaigė vos tik 1782 metais ir tais pačiais metais ja pašventino.

Tą bažnyčią 1800 metų balandžio 15 dienos inventorius šitaip aprašo: "Baisogalos Švč. Trejybės vardo parapinė bažnyčia medinė, dar nekonsekruota. Jos pamūrė dalinai iš akmenų, dalinai iš plytų, lentomis neapkalta. Guntų stogas apipuvęs, labai varvantis, reikalingas greito remonto. Tarp dviejų nudažytų bokštelių faciata. Virš faciatos bokščiukas. Ant visos bažnyčios yra keturi geležiniai kryžiai. Iš pietų nuo miestelio einant į bažnyčią, didžiosios durys suveriamos, iš lauko dažytos, ant geležinių vyrių, kartimi užremiamos. Iš bobinčiaus šonų - dvejos pavienės durys, padvejuotos, iš lauko dažytos, kurios kartimi užsklendžiamos. Langų visoje bažnyčioje yra 11: didesnių 6, mažesnių 5; visi jie mediniais rėmais. Didysis altorius naujas, drožinėtas, marmuro spalvos. Prie zakristijos staliaus darbo klausykla, dažyta, jos durelės ant vyrių, su užkaba. Ant tos klausyklos remiasi sakykla, nauja su baldakimu, dirbtiniu marmuru nudažyta, auksu ir sidabru papuošta. Einant toliau, dažytos grotelės į koplyčią, kurioje naujas stališkai drožtinio darbo altorius, su paauksavimais, dvejomis kondignacijomis."

Tik ką aprašytoji Baisogalos bažnyčia tarnavo Dievo ir žmonių reikalams iki 1882 metų, kad ji, kaip šimtametė senutė, turėjo savo vietą užleisti naujai, daug didingesnei ir tinkamesnei mūro šventovei.

Baisogalos klebonas Adolfas Daugėla, susiprojektavęs su vietos dvarininku naujos bažnyčios statymą Baisogaloje, pradėjo belstis tuo reikalu į vyresnybės duris. Prijungęs projektuojamos bažnyčios brėžinius su sąmata ir Komaro pasižadėjimą pastatyti savo lėšomis bažnyčią, 1876 metų birželio 15 dieną jis pasiuntė vyskupijos konsistorijai prašymą dėl leidimo statybai. Konsistorija ilgai nedelsė. Netrukus jos ir klebono raštai su priedais jau gulėjo Kauno gubernatūroje, bet čia taip greitai nėjo ir net kiek stipriau užkliuvo. 1877 metų gegužės 27 dieną gubernatorius pareikalavo papildomų žinių: kada numatoma pradėti bažnyčios statybą ir kada baigti, kuo Komaras garantuoja savo pasižadėjimą ir t. t. Klebonui su Komaru dar nesusivokus dėl paties atsakymo, 1877 metų birželio 18 dieną gubernatorius per konsistoriją grąžino Komaro pažadamąjį lapelį kaip reikiamai neapiformintą. Mat reikėjo, kad būtų policijos patvirtinta. Tačiau rankų nenuleista. Ir leidimas vis tiek buvo išgautas. Bet kol viskas susitvarkė, bažnyčios statyba kiek toliau nusistūmė. Pagaliau po tų visų žygių buvo pradėtas pats bažnyčios statymas ir keliems metams praslinkus bažnyčia buvo laimingai užbaigta. Menkame Baisogalos miestelyje iškilo nauja, didinga mūro šventovė. Švari, visa balta kaip gulbė, aukštai iškėlusi savo bokštą, gražiai ji puošia patį miestelį ir plačiai dominuoja visoje apylinkėje. Naujoji bažnyčia atsistojo senosios priekyje ir paslinko kiek arčiau rinkos aikštės taip, kaip ir anoji, frontu į pietų vakarus. Ji graži ir dėlto jai nėra ko slėptis už krūmų ir medžių; jos angos tebus dar labiau prieinamos visiems rinkos prakeleiviams. Šioji bažnyčia jau matė du pasaulinius karus. Nors jų ir buvo kiek apdraskyta, bet išliko nesugriauta.

Naujoji bažnyčia romaniškai gotiško stiliaus su vienu bokštu savo frontone. Pats bokštas iš bažnyčios korpo į priekį prasikišęs apie 5.5 metro, yra keturkampė kolona su nuskliaustais kantais, bekylant į aukštį dukart dėl bokšto plonėjimo nulūžtančiais, tai savo rūšies kontrfortai, ir turi aukščio apie 45 metrus. Bažnyčia stovi ant akmeninio fundamento. Bažnyčią apjuosia du ryškūs karnyzai po langais ir pastogėje, nuo kurios žemyn kybo gotiški karbučiai tinke.

1956 metais pagal dailininkės Filiomenos Ušinskaitės-Bačėnienės projektą bažnyčios vidus meniškai išdekoruotas. Lubos šiltai gelsvos, skersinės jų arkos melsvos spalvos, gi arkos išilginės, tarpe piliorių rožinės, ir jos visos įvairiaspalviškai ornamentuotos. Sienos baltos, jų panelė ąžuolo lentų vaizdas; balta ir visos bažnyčios gotikinė nerviūra. Piliorių apačia panelės spalvos, jų šonai aukščiau panelės iš navų pusės balti, o iš kitų dviejų pusių išilginių arkų spalvos ir pana- šiai kaip jos išdekoruoti. Kai kurių piliorių ornamentuotose pusėse, arčiau viršaus, ovaluose yra padaryta po vieną, vis skirtingą religinę emblemą. Tų emblemų dar yra ir kitur. Virš vargonų šoninėje viršūnėje tarp pagražinimų popiežiaus tiara, gi arkoje virš presbiterijos, irgi ornamentuotos, Dievo Apvaizdos akis. Jų yra dvi kiek didesnės presbiterijos šonų palubėje, šoninėse navose virš altorių ir virš išėjimo durų šoninėse navose. Lubos už presbiterijos virš didžiojo altoriaus žydras žvaigždėtas dangus su angeliukais, šoninių navų altorių fonas ryškiai mėlynas, žvaigždėtas.

Aplink bažnyčią erdvus šventorius, solidišku mūru aptvertas: žemiau akmens, aukščiau fuguotos raudonos plytos, su raudonų čerpių į abi puses nuleistu stogeliu. Šventoriaus sienoje nuo turgavietės pusės didieji suveriami geležiniai vartai ir ten pat šalia jų 2 siauresni ir žemesni pavieniai geležiniai varteliai, palindę po šventoriaus stogu. Tokie pat varteliai dar yra iš šventoriaus šonų, pietų pusėje į špitolę ir šiaurės pusėje į medinę lavoninę - sandėlį, 1882 metais to paties fundatoriaus šalia šventoriaus pastatytą, o galinėje šventoriaus sienoje, arčiau šiaurinio jos kampo varteliai į klebonijas.

Šventoriaus pakraščiais aplinkui eina eilė didelių medžių uosių (40 vienetų). Netoli nuo jų 1953 metų gruodžio 7 dieną Švč. p. Marijos nekalto prasidėjimo 100 metų dogmos paskelbimo jubiliejaus proga pasodinta dar antra eilė medžių - 100 liepelių.

1952 metais aplink bažnyčią padaryti platūs žvyruoti, gracuojami takai procesijai, o 1953 metais pasodintos alyvų gyvatvorės, palei Išganytojo figūros kryžėtą tvorelę ir gale bažnyčios puslankiais nuo jos kampų į absidę. Nuo zakristijos laiptelių iki vartelių, į klebonijas vedančių, takas brukuotas grubiais, netašytais akmenimis.

1954 metų lapkričio 28 dieną bažnyčioje įvesta elektra. 1955 metų rudenį gale bažnyčios prie šventoriaus sienos nuo pietų pusės pristatytas mūrinis skarda dengtas pusrūsis - tai bažnyčios elektrinė.

Iš priešais bažnyčios kiek į dešinę, stovi aukštas ąžuolinis kryžius su metaline lentele ant kamieno: „Domininkonas Dr. Bonaventūra Pauliukas Misijų darbą atlikęs 1933 m. kovo 14-16 d. d. Klebonas Kan. V. Bittis." Prie šio kryžiaus žmonės dažnai užsuka pasimelsti.

Baisogalos bažnyčia 1915 m.

Baisogalos bažnyčia 2022 m.

Bažnyčios varpai 2024 m.