Seniausias namas

                         Baisogalos centre,  Maironio gatvėje pažymėtas  48 numeriu stovi vienas iš seniausių Baisogalos išlikusių gyvenamųjų pastatų. Remiantis išlikusiais dokumentais, jis pastatytas buvo dar XIX a. pabaigoje,  1897metais. O tai reiškia, jog šis namas buvo pastatytas tik 15 metų vėliau nei Baisogalos bažnyčia (1882m.). Minėtas pastatas - medinis. Pirminė jo funkcija buvo gyvenamasis būstas Baisogalos gyventojams, tarnavusiems tuometiniam dvarininkui Komarui. Pasato vieta Baisogaloje taip pat tūrėjo savotišką reikšmę. Ji buvo vietinių vadinama "Amerika", nes šioje Baisogalos vietoje tarpukariu kūrėsi iš Amerikos grįžę amatininkai: vilnų karšėjai, kirpėjai, siuvėjai, batsiuviai. O be minėtos "Amerikos" Baisogala dar buvo skirstoma į "Berlyną", kuris buvo už Kiršino upės ir į "Kaukazą," kuris yra dabartinės seniūnijos vietoje, nes tai yra aukščiausia Baisogalos vieta. Iki II pasaulinio karo pabaigos šis pastatas atliko savo minėtą funkciją - buvo gyvenamasis namas. Tačiau sovietams okupavus Lietuvą pastato paskirtis keitėsi.  Vienoje namo dalyje buvo įkurtas paštas, o kitoje - biblioteka.  Įdomu tai, jog jos vedėja Irena Barkauskienė (g .1938m.) iki šiol minėtame pastate ir tebegyvena.  1962m. pastatas buvo rekonstruotas -  vienaukštis pasatas tapo dviaukščiu ir jame įsikūrė Baisogalos apylinkės taryba, kuruojanti Baisogalos apylinkės darbą.  Apylinkės tarybos pirmininke dirbo Aldona Šimkevičienė – Petkevičiūtė.  Minėta institucija veikė pirmajame aukšte.  Antrame buvo įrengti butai.  Einant metams Baisogalos apylinkės taryba iš šio pastato išsikėlė į naujas patalpas, o pastate įsikūrė Radviliškio raj. Baisogalos kelių tarnybos padalinys,  vėliau -  Baisogalos Caritas.  Šiuo metu šiame pastate gyvena gyventojai. Pirmame aukšte vienas iš savo dirbtuves yra įkūręs Baisogalos garbės pilietis, tautodailininkas, medžio drožėjas Edvardas Bielokopitovas, kuris savo darbais puoselėja šį istorinį statinį.