Augė Marcinkevičienė

Baisogalos svečiai dažnai pasako- koks gražus miestelis, kokie tvarkingi kaimai, kiek visur daug gelių. Mums, aišku, labai patinka tai girdėti, gyventi jaukioje aplinkoje. Tik retas kuris susimasto-o is kur visa tai. Nuo ko prasidėjo. Kas kėlė idėjas, kūrė planus ir visa tai realizavo natūroje. Šiandien aš noriu įvardinti tą žmogų. Noriu, kad tas žmogus būtų tarpe tų, kurie nesavanaudiškai, atsakingai. daugelį metų dirbo dėl savo krašto ir jo žmonių. Tai Augė Marcinkevičienė. Lietuvos dukra- taip reikėtų ją vadinti dėl jos darbų prasmės kraštui, jų įtakos žmonių gyvenimo kokybei. Neretai diskutuodami prieiname išvados, kad aplinka ugdo žmogų, graži aplinka daro ji geresniu, tvarkingesniu, šeimininkiškesniu. Kitas klausimas iš kur jame tas pareigingumas, atsakomybe, kūryba ir be galo didelis darbštumas. Sakoma, kad žmones, mate daug vargo, būna darbštūs ir nuoširdūs. Matyt sunkūs gyvenimo bandymai Augei Marcinkevičienei suteikė didžiulės stiprybės ir meilės kraštui.

Gimusi tremtyje 1956m rugpjūčio 28 diena politinio kalinio ir tremtinės šeimoje Krasnojarsko krašte Partizansko rajono Minos kaime ji daug girdėjo tėvų kalbu apie Lietuvoje nacionalizuotus namus, tėvynės ilgesį, apie svajones kada nors sugrįžti. Svarbiausia - apie norą vėl turėti savo namus, tėvynę, Tai išsipildė negreitai 1963m kai Auge pradėjo eiti į mokyklą ir pirmąja klasę užbaigė jau Baisogaloje. Tremtinio vaikas negalėjo pretenduoti į gerus mokslus, todėl išvyko į Šiaulius, pasirinko darbą televizorių gamykloje darbininke ceche. Dirbdama įstojo mokytis į Šiaulių politechnikumą (dabar kolegiją) studijuoti pramoninę ir civilinę statyba. Baigdama mokslus buvo perkelta dirbti į tos pačios gamyklos kadrų skyrių. Pasenus tėvams, susirgus broliui, Augei teko pareiga keltis gyventi arčiau namų. Taip su vyru Ričardu atvyko į Pakiršini i Melioracijos statybos montavimo valdybą dirbo dispečeriu ir buhalteriu. Pakiršinyje susilaukė pirmosios dukros. Po motinystės atostogų persikelia gyventi ir dirbti | Baisogalos eksperimentinį ūkį. Čia ji pagal specialybe vadovauja statybininkų brigadai. Susilaukia dar vienos dukros ir sūnaus Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, buvo restruktūrizuotas ir privatizuotas Baisogalos eksperimentinis ūkis. Buvo labai svarbu turėti patikimą šilumos ir vandens tiekimą miestelyje. Todėl savivaldybe įsteigė Baisogalos komunalini ūkį, į kuri buvo pakviesta dirbti Auge. Nuo tada Auges darbai tapo matomais ir reikalingais miesteliui.

Kai buvo likviduotas šis komunalinis ūkis, Auge buvo pakviesta dirbti į Baisogalos seniūniją gerbuvio specialistės pareigoms. Tada Augei darbo krūvis dar padidėjo, kadangi ji tapo atsakinga už visos seniūnijos aplinkos tvarkybą Matyt didžiule įvairių pareigų darbo patirtis jos neišgąsdino, o tik mobilizavo rimtam ir atsakingam darbui. Ta ji darė susikaupusi, atsakingai ir labai kūrybiškai. Nušienauti didžiulius plotus parku. skveru, tvarkyti kapines, sodinti ir prižiūrėti gėles, puošti gyvenvietes šventėms ir renginiams. neturint nei vieno etatinio darbuotojo daugeliui tai būtų neveikiami darbui. Augei tas buvo paprasta. Salia to ji rasdavo laiko kūrybai ir įvairioms iniciatyvoms. Jos dėka miestelis, o vėliau ir kitos gyvenvietės, tapo apsodinamos gėlėmis, apleisti skverai tapdavo floristiniais darželiais, viešose vietose atsirasdavo įvairios floristines kompozicijos, skulptūros iš meldų, šiaudų ir kitokių parankinių medžiagų. Kiekvienai bendruomeninei šventei Auge atrasdavo vis naujesnę ir įdomesnę atrakciją, kurios paplisdavo per rajoną ir už rajono ribų. Vieni metai- rajono bendruomenių floristiniai kilimai, kiti metai- floristines sukneles, šiemet- skėčiai ir tai tapo visų noru kurti ir dalyvauti Be to dar reikia pridėti gražiai tvarkomų sodybų lankymą, skatinimą, reklamavimą, konkursu organizavimą, kapinių apskaitos sutvarkymą, naujų kapinių užvedimą ir formavimą, visų senųjų kapinių plėtrą ir teritorijų paruošimą ateičiai.