„Kaukazas“

            Po Antrojo pasaulinio karo miestelyje buvo septynios gatvės, kurios neturėjo pavadinimų, dėl to jas baisogaliečiai įvairiai pravardžiuodavo. Pravardžiuojamos buvo ir atskiros miestelio dalys: Amerika, Berlynas, Kaukazas.

           Kaukazas – pats Baisogalos miestelio centras, jo vidurinė gatvė ( dab. Maironio g. ), nuo Kiršino upelio kylant į kalvą. Pats kalnelis, ko gero, pakišo baisogaliams mintį tą miestelio dalį Kaukazu praminti. Kylant į kalvą buvo valcinis garinis malūnas su lentpjūve. Po karo buvusiame žydo name buvo įkurdinta kirpykla, siuvykla, vilnų karšykla, batų taisykla ( žr. nuotrauką jaunas vyras prie automobilio ir už jo esantis pastatas ). Stovėjo keletas ilgų medinių buvusio kumetyno pastatų, kuriuos nugriovus baisogaliečiai pradėjo statyti mūrinius namukus ( žr. nuotrauką ).Vieną namą nupirko mokytojas Nainys ir pasistatė namą. Senojoje nuotraukoje įamžintas medelių sodinimas, kurį inicijavo mokytojas.

          Einant link bažnyčios, buvusiame Poškos name ( Maironio ir J. Biliūno gatvių sankryžoje ) 1948 m. buvo įkurdinta miestelio ambulatorija ir 10 vietų ligoninė. Miestelio centre buvo apylinkės raštinė, milicijos buveinė, parduotuvės, vaistinė, taupomoji kasa, užkandinė vadinama ,,marlička“. Vėliau čia buvo įkurta biblioteka, 1954 m. stacionarus kino teatras. Gražiai atrodė žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklas ( nugriautas 1967 m. ). Viduryje miestelio, šalia bažnyčios plytėjo erdvi turgaus aikštė.